Socialinė integracija

Šiuolaikinėje darbo rinkoje reikalavimai darbuotojams yra labai dideli. Darbuotojai deda itin daug pastangų, kad prisitaikytų prie jų. Ypač sunku prie tokių didelių reikalavimų prisitaikyti žmonėms su negalia, nes norėdami konkuruoti atviroje darbo rinkoje, neįgalieji turi turėti aukštą specialybės kvalifikaciją, pasižymėti konkurencinėje darbo rinkoje vertinamomis asmeninėmis savybėmis, bendraisiais gebėjimais. Lietuvoje veikia daug valstybinių ir visuomeninių institucijų, kurios rūpinasi neįgaliųjų ugdymu, reabilitacija, užimtumu, darbu, tačiau nepaisant visko, didžioji dauguma darbingo amžiaus, net jaunų, žmonių su negalia, neturi darbo.

Darbdaviai, turėdami darbuotojų pasirinkimo galimybę, prioritetą beveik visuomet teikia sveikiesiems ir nepasitiki žmonėmis su negalia dėl trūkstamos informacijos apie jų sugebėjimus, profesinį pasirengimą ir asmenines savybes. Dauguma darbdavių neturi jokių žinių apie neįgaliųjų gebėjimus ir netiki, kad jie sugebėtų atlikti darbą kokybiškai. Taip pat darbdavių nepasitikėjimą neįgaliaisias nulemia įvairūs mitai ir stereotipai, egzistuojantys šiuolaikinėje visuomenėje. Darbdaviai dažnai mano, kad žmonių su negalia kvalifikacija per maža, neigiamai vertina neįgaliuosius dėl esamų ar tariamų jų kitoniškų savybių, mano, kad neįgalusis retokai ateis į darbovietę, dažnai sirgs. Taip pat, manoma, kad žmonės su negalia nenori ir neturi motyvacijos dirbti, o jų darbo aplinkai pritaikyti reikalingos didelės investicijos. Tyrimai rodo, jog žmonės su negalia nori dirbti, jog į darbą jie ateina ne rečiau nei kiti darbuotojai, be to, dažnai nereikia brangių darbo sąlygų pritaikymo.